Kodėl profesinė sąjunga?

 

Įmonėse, kuriose profesinės sąjungos narių yra mažiau nei trečdalis, vis dažniau prabylama apie darbo tarybų steigimą. Tokioje situacijoje profesinėms sąjungoms dažnai nelengva išlaikyti savo pozicijas, o nariams įrodyti jų reikalingumą.

Neretam darbuotojui tenka paaiškinti, kad šių skirtingų darbuotojų atstovų funkcijos ir įtaka taip pat skiriasi. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja-teisininkė Dalia Jakutavičė  parengė konsultaciją, kurioje, remiantis naujuoju Darbo kodeksu, pateikiami profesinių sąjungų ir darbo tarybų skirtumai, taip pat kuo skiriasi darbo tarybos susitarimas su darbdaviu ir kolektyvinė sutartis, kt.

_______________________________________________

Pagal LR Darbo kodeksą, darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. 

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Darbuotojų atstovų veikla turi būti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. Darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis  negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis.

Profesinės sąjungos DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. 

Steigimas. Profesinė sąjunga nėra privaloma darbovietėje, steigiama išimtinai darbuotojų iniciatyva; tuo tarpu, darbo tarybos rinkimus darbdavys turi inicijuoti, jeigu: darbovietėje yra 20 ir daugiau darbuotojų;  darbovietėje nėra profesinės sąjungos, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

Kompetencija. Tik profesinės sąjungos turi teisę: individualiai ginti savo narius ir jiems atstovauti individualiuose darbo santykiuose; dalyvauti kolektyvinėse derybose, sudaryti kolektyvines sutartis ir inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų.

Informavimas ir konsultavimasis. Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi procedūra vykdoma būtent per darbo tarybas (DK 203-208 str.). Jeigu darbovietėje darbo tarybos nėra, tam tikra informacija teikiama darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, tačiau jai nesuteikta teisė inicijuoti konsultavimosi procedūros, nebent darbovietėje profesinės sąjungos nariais yra daugiau kaip 1/3 darbuotojų - tuomet darbo taryba nekuriama. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog darbovietėje yra veikianti darbo taryba, neapriboja darbuotojų galimybės steigti profesinę sąjungą ar būti jos nariais.

Profesinės sąjungos nuo kitų darbuotojų atstovų skiriasi dar ir  tuo, kad  individualiai gina savo narius ir atstovauja jiems individualiuosiuose darbo santykiuose ir darbo ginčų komisijoje. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Paprastai profesinės sąjungos turi didesnes galimybes  organizuoti įvairius mokymus darbo teisės ar atstovavimo klausimais savo nariams, kviečiasi ekspertus derybose dėl kolektyvinės sutarties, ar teikia pasiūlymus įstatymų projektų rengėjams. 

Profesinės sąjungos buriasi į susivienijimus, kurie vykdo atstovavimą aukštesniu lygiu, pvz., savivaldybės lygiu (teritoriniu), Respublikos lygiu (dalyvavimas Trišalės tarybos veikloje, įvairiose trišalėse komisijose, kurios teikia pasiūlymus įstatymų leidėjams) bei dalyvauja tarptautinių profesinių sąjungų susivienijimų veikloje, kurie teikia pasiūlymus Europos komisijai, ruošiant  Europines direktyvas ar kitus teisės aktus. 

Praktika rodo, kad nei darbo tarybos, nei pavieniai darbuotojų patikėtiniai tokių galimybių neturi ir jų veikla apsiriboja tik įmone, kurioje jie dirba, nes pareigas paprastai turi atlikti darbo metu.

Profesinių sąjungų veiklos geografija yra labai plati ir veiklos sritys yra įvairios. Surenkamas nario mokestis iš savo narių suteikia galimybes profesinėms sąjungoms veikti efektyviau, samdyti specialistus, gebančius dirbti lobistinį darbą aukščiausios valdžios sluoksniuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad profesinės sąjungos turi didesnę galią veikti ir pasiekti naudingesnių susitarimų savo nariams ir darbuotojams, turi laisvę veikti taip, kad darbuotojų teisės būtų ginamos kuo veiksmingiau, palyginus su darbo taryba ar darbuotojų patikėtiniu.

Profesinė sąjunga:

• Gina jūsų teises ir teisėtus reikalavimus nuo darbo įstatymų pažeidimų;

• Reikalauja, kad darbdavys panaikintų neteisėtus sprendimus;

• Tarpininkauja ieškant priimtino sprendimo konfliktinėse situacijose;

• Suteikia teisinę pagalbą, nepavykus išspręsti ginčo taikiai;

• Atstovauja Jūsų interesus, derantis ir pasirašant kolektyvinę sutartį ir  kontroliuoja jos vykdymą;

• Atstovauja derantis su darbdaviu, teismuose, Lietuvos trišalėje taryboje ir kitose trišalėse komisijose, darančiose įtaką reguliuojant darbo santykius.

• Materialiai padeda Jums ištikus nelaimei;

• Rengia mokymus apie Jūsų teises, darbo įstatymus, profesinių sąjungų veiklą, ES įstatymus ir kt.;

• Organizuoja sporto ir laisvalaikio renginius profsąjungos nariams;

Taigi, jeigu norima vesti kolektyvines derybas, sudaryti kolektyvines sutartis ir pan., be įsteigtos profesinės sąjungos to nepavyks padaryti. 

Darbdavio ir darbo tarybos susitarime gali būti aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. 

Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje (DK 175 str.).