Kolektyvinės derybos – pažangus reiškinys, užtikrinantis stabilumą tiek įmonės, tiek makroekonominiame lygmenyje

Paskelbta: 2017-11-03

Kolektyvinė sutartis yra efektyvus instrumentas darbuotojų ir darbdavių tarpusavio darbo bei su juo susijusiems santykiams reguliuoti. Be to, tai yra pažangus reiškinys, užtikrinantis stabilumą ir socialinę taiką. Vis dėlto Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys vis dar nėra tokios populiarios, kokios galėtų būti.

Šio nepopuliarumo priežastis dažnai būna ta, jog tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neįsigilina į kolektyvinės sutarties teikiamus privalumus, ne iki galo suvokia jos paskirtį. Be to, neretai kolektyvinė sutartis apibūdinama tik kaip darbuotojui naudingas susitarimas, kuris darbdaviui sukuria vien pareigas, o teisių jam suteikia minimaliai.

O štai derybos dėl kolektyvinių sutarčių, aukštesnių nei įmonės lygiu (nacionaliniu, teritoriniu ar šakos lygmeniu), Lietuvoje vyksta dar vangiau, ir šių sutarčių sudaroma labai mažai.

Tačiau kitų šalių geroji patirtis atskleidžia, jog kolektyvinės derybos yra kelias darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Derybų metu pasiryžtama paaukoti dalį savo tikslų, kad būtų rastas bendras sprendimas ir išsprendžiamas konfliktas bei sumažinama susidariusi įtampa.      

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktos studijos duomenimis, kolektyvinės derybos (sutartys):

Įmonių lygmenyje

  • Gali palengvinti įmonių gebėjimą prisitaikyti prie ekonominių svyravimų (paklausos kritimo ar kilimo);
  • Didina darbuotojų įsipareigojimą ir skatina dalytis informacija (pvz., dėl darbo procesų);
  • Gali būti siejama su darbuotojų lojalumu įmonėms, dėl kurio atsiranda paskata įmonėms rengti specialius mokymus darbuotojams, o tai savo ruožtu prisideda prie įmonių našumo ir produktų kokybės gerinimo;
  • Padidina teigiamą darbo proceso ir technologinių pokyčių poveikį įmonių veiklos rezultatams;
  • Suteikia galimybę derėtis dėl produktyvumo skatinimo arba pelno pasidalijimo sistemų.

Makroekonominiame lygmenyje

  • Sumažina nelygybę ir leidžia teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas;
  • Padeda lengviau prisitaikyti prie ekonominių krizių;
  • Koordinuojamos derybos gali turėti teigiamą poveikį ekonominei veiklai (infliacijai, užimtumui ir pan.). *

*Šaltinis: Kolektyvinių derybų gairės (skirtos darbuotojų ir darbavių organizacijoms bei kitoms suinteresuotoms šalims). Tarptautinės darbo organizacijos leidinys, 2015 m. (Collective bargaining. A policy  guide. International Labour Organization, 2015), 5-6 psl.

Tiesioginė nuoroda į šį leidinį:

http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_protect/---protrav/---travail/documents/publication/wcms_425004.pdf

 

Parengė Jūratė Jasiūnienė

Straipsnyje panaudota ilo.org informacija