Danijos darbuotojai – tai vienos komandos žaidėjai, turintys asmeninės įtakos įmonėje

Paskelbta: 2017-11-10

 

Turbūt dauguma esame girdėję apie skandinavišką darbo rinkos modelį, kuris dažnai, diskutuojant apie darbo kultūrą įmonėse, pateikiamas, kaip  gerosios praktikos pavyzdys. Tiesa, kai kurios Lietuvos įmonės, siekdamos darbuotojų lojalumo ir veiklos efektyvumo, taip pat diegia nemažai Skadinavijos šalyse pasiteisinusių vadybos principų.

Vienas iš pažangiausių yra Danijos užimtumo ir  darbo rinkos modelis, nors darbo užmokestis bei darbo sąlygos šioje šalyje nėra reguliuojami įstatymų.

Tad kuo ypatinga daniškoji darbo kultūra?

 

Socialinių susibūrimų ir neformalaus bendravimo nauda

Tipinėje šios šalies įmonėje visi jos darbuotojai, nepaisant užimamų pareigų ir statuso, yra kviečiami išsakyti savo idėjas ir nuomonę. Tai reiškia, kad Danijos darbovietėje vyrauja profesionali, tačiau tuo pat metu laisva bei neformali atmosfera.

Daugumoje įmonių veikia horizontali valdymo hierarchija, tad, iškilus klausimams, yra normalu kreiptis pagalbos tiesiogiai pas statybos vadovus ar darbdavį.

Normali darbo savaitė Danijoje trunka 37 darbo valandas ir paprastai dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio. Tačiau dauguma darbuotojų turi lankščius darbo grafikus.

Darbovietėse dažnai rengiami darbo susitikimai, kurių tikslas siekti geresnio darbuotojų tarpusavio supratimo, taip pat skatinti laisvą, neformalų darbuotojų tarpusavio bendravimą. Danai tiki neformalia žinių dalijimosi nauda, todėl jie kartu pietauja, drauge leidžia laiką kavos pertraukų metu, tuo pačiu bendraudami bei aptarinėdami tiek asmeninio, tiek darbinio pobūdžio aktualijas.

Daugumoje įmonių yra organizuojami įvairūs renginiai darbuotojams, kad šie galėtų kartu leisti laiką po darbo. Pavyzdžiui, organizuojami susibūrimai penktadieniais, kalėdiniai vakarėliai, kiti bendri užsiėmimai, pavyzdžiui, bėgimas ar apsilankymai fitneso klubuose.

Patys danai pataria atvykstantiems iš kitų šalių naujiems darbuotojams kuo dažniau lankytis bei dalyvauti panašaus pobūdžio socialiniuose susibūrimuose, kadangi tai geriausias būdas pažinti kolektyvo narius.

 

Net 80 proc. dirbančiųjų Danijoje yra profesinių sąjungų nariai

Daniškas darbo rinkos modelis yra grindžiamas abipuse pagarba tarp besiderančiųjų pusių – darbdavių bei darbuotojų. Abi pusės per atitinkamas darbdavių organizacijas ir darbuotojų profesines sąjungas laisvanoriškai derasi dėl darbo užmokečio bei darbo sąlygų, ir šios derybos paprastai baigiasi kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Vyriausybė nesikiša į darbo rinkos partnerių santykius tol, kol abi šalys savarankiškai pajėgia atsakingai ir efektyviai išspręsti iškylančius nesutarimus.

Jei darbovietėje nėra kolektyvinės sutarties nuostatų, tai reiškia, kad nėra jokių taisyklių, reglamentuojančių minimalaus darbo užmokesčio, pensijos, nedarbingumo ar atostoginių išmokų dydžių, darbo valandų, viršvalandžių, darbo sutarties nutraukimo, ligos išmokų, ir pan. (kaip jau buvo minėta anksčiau, Danijoje darbo sąlygos nėra reguliuojamos įstatymų). Be kolektyvinės sutarties darbuotojai tampa pažeidžiami, todėl apie 80% Danijos darbuotojų yra atitinkamos profesinės sąjungos nariai, nes kolektyvinės sutarties nuostatos taikomos tik profesinės sąjungos nariams. Tad kuo daugiau narių turi profesinė sąjunga, tuo geresnes darbo sąlygas ji gali užtikrinti savo nariams.

Danijos valstybė (Vyriausybė) laikosi pozicijos, kad darbas šioje šalyje turi būti atliekamas ir už jį turi būti atlyginima pagal galiojančias darbo užmokesčio bei darbo sutarties nuostatas, dėl kurių susitaria abi šalys. Tai galioja tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems kitų šalių piliečiams. Siekiama, jog darbuotojai iš „trečiųjų šalių“ turėtų tokias pačias teises ir garantijas, kaip ir patys danai.

Daugiau apie Danijos darbo kultūrą ir darbo rinkos modelį kviečiame skaityti čia:

https://tema.3f.dk/byg-job/litauisk

 

Parengė Jūratė Jasiūnienė

Straipsnyje panaudota Danijos 3F profesinės sąjungos informacija