Statybvietės išlieka viena rizikingiausių vietų darbui: šiemet jau prarastos 4 gyvybės

Paskelbta: 2017-11-13

Spalio pabaigoje vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, atsižvelgdamas į vis dar vykstančius skaudžius nelaimingus atsitikimus statybvietėse, atviru laišku kreipėsi į statybos įmonių vadovus, ragindamas  atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos bei rizikos darbo vietoje vertinimo svarbą.

„Vykdant nelaimingų atsitikimų (NA) darbe prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai mirtinų nelaimių prevencijos srityje. Tačiau, sutikime, ir vienas žuvęs darbe yra per daug! Tuo labiau, kad pagal nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo rodiklį esame pakankamai toli ne tik nuo pirmaujančių ES šalių, bet ir nuo vidurkio“, - teigiama laiške.

Jame pažymima, kad išankstiniai 2017 m. (spalio 18 d. duomenimis) rodikliai nėra džiuginantys: Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau yra gavusi 25 pranešimus apie sunkius (pernai šiai dienai buvo registruoti 22 atvejai) ir 4 – apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.

70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.

„Čia matau tiek įmonių darbuotojų, tiek atsakingų tarnybų ,,solidarizavimąsi“ – vieni pasyviai (atsakingieji) stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti (darbuotojai) – nesivargina užsidėti saugos diržą ar įsirengti reikiamas apsaugas, nes taip greičiau atliekamas darbas“, - nuogąstauja J. Gricius.

Tokias problemas VDI vadovas siūlo spręsti pradedant nuo pavojų identifikavimo ir jų sukeliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose, tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą.

„Negalime pilnai pasitenkinti įšorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas (DSS), paslaugomis, nes su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria ten dirbantys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Mano siūlymas – atlikti profesinės rizikos vertinimą įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būtina sustabdyti ir riziką vertinti iš naujo“, - rašoma kreipimesi.

J. Gricius kviečia įmonių vadovus asmeniškai susipažinti su pateiktomis nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybėmis, priežastimis bei pasekmėmis. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio jos skirtingos, tačiau kartu turi ir daug bendrų bruožų: paties įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. „Kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo“, - pažymima laiške.

VDI vadovas taip pat  primena DSS įstatymo 11 straipsnio 1 d. reikalavimą: ,,Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje ,,neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos“.

 

Laiške taip pat pateikiama 2017 metais įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su darbuotojų kritimais iš aukščio/į gylį ar daiktų kritimais ant darbuotojų, statybos sektoriaus įmonėse trumpa aplinkybių ir priežasčių apžvalga bei trumpa apžvalga (su nuotraukomis).

 

Pagal VDI informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė