"Darbo užmokesčio tvarka: nerašykite to, ko nenorite atskleisti " - ar tikrai taip?

Paskelbta: 2017-11-29

 

Darbo kodekso IX sk. 140 str. pateikia aiškius kriterijus, kurių turėtų laikytis kiekviena įmonė rengdama darbo užmokesčio sistemą, kad ji atitiktų ir Darbo kodekso, ir konfidencialumo reikalavimus. Tai vienos iš daugelio Darbo kodekso nuostatų, dėl kurių sutarė Socialiniai partneriai ir kurių turi būti laikomasi. Vis gi, viešoje erdvėje vis dažniau galime atrasti tam tikrų šios srities specialistų aiškinimų, kurie ieškodami Darbo kodekso „spragų“, paprastai tariant, moko kai kurias iš šių nuostatų „apeiti“.

Pavyzdžiui, Darbo kodekse pažymima, kad jei įmonėje yra 20 ir daugiau darbuotojų, joje turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodoma: darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, apmokėjimo formos, darbo užmokesčių dydžiai nurodant minimalų ir maksimalų dydį, papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka, DU indeksavimo tvarka. Šie reikalavimai, dėl kurių sutarė socialiniai partneriai, šiek tiek apriboja darbdavius ir įpareigoja nurodyti aiškias darbo apmokėjimo taisykles, daro darbo užmokesčio sistemą skaidresne.

Todėl negalima nereaguoti, kai viešojoje erdvėje atsiranda darbo teisės ekspertų komentarų, kurie darbdaviams pataria: „Nerašykite to, ko nenorite atskleisti“ bei pateikia pavyzdžių, kaip rengiant darbo apmokėjimo sistemą, „apgauti“ tam tikrus Darbo kodekso reikalavimus. 

Maistininkų profesinės sąjungos nuomone, toks advokatų manipuliavimas ir Darbo kodekso aiškinimas neatitinka šio įstatymo dvasios ir reikalavimų, socialinės atsakomybės kriterijų ir neturėtų būti propaguojamas, todėl ji  kreipėsi į kai kuriuos Socialinių reikalų ir darbo komiteto narius bei Valstybinę darbo inspekciją ir siūlys šį klausimą įtraukti į Lietuvos Trišalės Tarybos darbotvarkę.

Straipsnį, kuriame advokatai pataria nerašyti, ko nenorima atskleisti, rasti galite ČIA.

 

Šaltinis: maistprofsajunga.lt