Faktai byloja: kolektyvinės sutartys naudingos ne tik darbuotojams, bet ir visuomenei

Paskelbta: 2019-10-29

Per pastaruosius 20 metų visoje Europoje profesinėms sąjungoms buvo daromas spaudimas, o griežtos politinės priemonės šią tendenciją dar labiau paspartino. Šalyse, kuriose vykdomos griežtos taupymo programos, padiktuotos „troikos“ (t.y., Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo), kolektyvinių derybų struktūra ir mechanizmai buvo sugriauti, o sisteminiai kolektyvinių derybų pažeidimai vyko ir kitose šalyse.

Rezultatai aiškūs: nelygybė, dirbančiųjų skurdas, ekonominis nestabilumas ir nesaugus darbas klesti. Pažadėta konvergencija tarp Europos Sąjungos (ES) šalių neįvyko, o nepasitikėjimas ES institucijomis ir vyriausybėmis auga.

Šiandien daugeliui Europos šalių reikia atstatyti ar net sukurti naujas kolektyvinių derybų sistemas, kad būtų užtikrinta, jog didžioji dauguma darbuotojų jaustųsi saugiai. Tarptautinė kampanija „Kartu darbe“ (angl. „Together at Work“) atskleidžia, kad Europai reikia kolektyvinių derybų su tvirtomis struktūromis, taip pat su stipriomis profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, kurios turėtų galią derėtis dėl kolektyvinių sutarčių.

Kolektyvinių sutarčių nauda įrodyta statistiškai

Kolektyvinių derybų naudą atskleidžia daugelio Europos šalių duomenys: bendrovėse, sudariusiose kolektyvines sutartis, darbuotojai jaučiasi saugesni, nes gauna didesnius atlyginimus, jų darbo ir poilsio režimas yra labiau subalansuotas, kt. Nors kolektyvinių derybų nuostatos dažniausiai taikomos visiems darbuotojams, vis gi profesinių sąjungų nariams numatomos ir kai kurios papildomos garantijos.

Pavyzdžiui, Čekijos metalo pramonės darbuotojų profesinės sąjungos  OS KOVO nariai kolektyvinės sutarties dėka uždirba 15 procentų daugiau (tai sudaro apie 200 eurų per mėnesį), nei kiti šio sektoriaus darbuotojai. Taip pat 2018 m. duomenys rodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas įmonėse, turinčiose kolektyvines sutartis, buvo 3 proc.mažesnis, o darbo laikas 55 valandomis per metus trumpesnis.  

Tuo metu Vokietijos profesinės sąjungos IG Metall duomenys rodo, kad įmonėse, kurios nėra sudariusios kolektyvinių sutarčių, atlyginimai vidutiniškai yra 24 procentais mažesni (nekvalifikuotų darbuotojų - 32 procentais), o darbo laikas 14 proc. ilgesnis.

Kolektyvinių derybų nauda visuomenei

Kolektyvinės derybos naudingos visai visuomenei. Neseniai pateikti Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos DGB duomenys rodo, kad dėl darbdavių atsisakymo dalyvauti kolektyvinėse derybose šalis surinko mažiau pajamų į biudžetą: sumažėjo mokesčių pajamos (14,9 milijardo eurų), įmokos socialiniam draudimui (24,8 milijardo eurų) ir perkamoji galia (35,0 mlrd. eurų).

Šie Vokietijos valstybės ir jos darbuotojų milijardai galėjo būti investuoti į infrastruktūrą, švietimą ir socialinę apsaugą.

Minėti skaičiai rodo, kad kolektyvinės derybos yra esminė socialinio modelio dalis, kuri sumažina pajamų nelygybę, palaiko perkamąją galią, sukuria kokybiškas darbo vietas ir integracinę visuomenę.

Kampanija „Kartu darbe“ suteikia darbuotojams galimybę paaiškinti, kodėl kolektyvinės derybos ir stiprios profesinės sąjungos yra svarbios jiems ir jų šeimoms. Artimiausią pusmetį informacija apie kolektyvines derybas bus skleidžiama profesinėse sąjungose, bendrovėse, konferencijose, socialiniuose tinkluose ir leidiniuose.

Būtina ir politinė valia

Ši kampanija skirta darbuotojams, tačiau norint sustiprinti kolektyvines derybas, reikia ir politinių veiksmų.

Pirmiausia, požiūrį turėtų keisti Europos institucijos, ypač Europos Komisija: kolektyvinės derybos nėra problema - tai sprendimas sukurti teisingesnę ir pažangesnę Europą. Tai taip pat viena iš pagrindinių priemonių siekiant įveikti pokyčius, su kuriais susiduria pramonė, tokius, kaip skaitmeninimas ir dekarbonizacija.

Antra, valstybės narės turi ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl teisės į kolektyvines derybas, taip pat Europos Tarybos sprendimus šia tema (jeigu to dar nėra padariusios).

Trečia, darbdaviai turėtų sėstis prie derybų stalo ir prisiimti atsakomybę bei pripažinti, kad kolektyvinės derybos gali būti naudingos ir įmonėms, nes jų dėka sukuriamos sąlygos, kurios tiek pačioms įmonėms, tiek pačiai ekonomikai suteikia stabilumo.

Mes, kaip profesinės sąjungos, padarysime viską, kad kolektyvinės derybos sustiprėtų, tačiau reikalingas ir darbdavių bei politikos formuotojų palaikymas.  

Parengta pagal profesinės sąjungos Industriall Europe generalinio sekretoriaus Luc Triangle straipsnį, šaltinis socialeurope.eu