fbpx

Efektyvūs sprendimai šalies biudžetą papildytų 200 mln. Eur – reikalinga tik politinė valia

Paskelbta: 2019-12-05

Lietuvoje pastaruoju metu suaktyvėjus statyboms nustatomas ir didesnis nelegaliai dirbančių asmenų skaičius. Net 65% visų šalyje nelegaliai dirbančių asmenų nustatomi statybos sektoriuje. Taip daroma didelė žala ne tik šalies ekonomikai, bet ir patiems darbuotojams: jie jaučiasi nesaugūs, pažeidžiami, o dėl „vokeliuose“ mokamų alyginimų neužtikrinamos jų būtinosios garantijos – socialinis ir sveikatos draudimas, senatvės pensija.

Žalia šviesa „šešėlyje“ veikiančioms įmonėms

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, Ukrainos piliečiai 2018 m. sudarė apie 70% nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių. Pažymėtina, kad daugiausiai nelegaliai dirbusių ukrainiečių  taip pat nustatyta statybos sektoriuje. 

Didžioji dalis ukrainiečių komandiruojami iš Lenkijos dirbti į Lietuvą pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis. Tai reiškia, kad jie nėra įdarbinami Lietuvos įmonėse. Dažnu atveju tokie darbuotojai niekada net nedirbo Lenkijos įmonėse, ir į Lietuvą atvyksta tiesiai iš Ukrainos.

Taip veikiančios įmonės vadinamos tiesiog „pašto dėžutėmis“: jos savo būstinę paprastai įkuria toje Europos valstybėje, kurioje jos turi galimybę mokėti mažesnius mokesčius ir atlyginimus nepaisant to, jog jų tikroji ekonominė veikla vyksta kitoje šalyje. Tokiu būdu uždegama žalia šviesa bendrovėms, norinčioms „apeiti“ nacionalinių mokesčių, socialinės apsaugos ir darbuotojų teisių apsaugos sistemas.

Nelegalaus darbo grimasos

Kad įmonės - „pašto dėžutės“ - sėkmingai veikia ir Lietuvoje, įrodymų toli ieškoti nereikia: Gedimino kalno rekonstrukciją atliko nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Ši Lietuvoje įkurta bendrovė, neteisėtai samdžiusi asmenis, dalyvavo daugybėje viešų konkursų, kuriuos laimėjusi pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo.

Kaip skelbė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), minėta bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą pranešti „pamiršdavo“, tokiu būdu išvengdama privalomo mokesčių mokėjimo.

„Apmaudu, kai didelės istorinės reikšmės kultūrinius objektus patikima tvarkyti neskaidrią veiklą vykdančioms įmonėms. Ar gali tinkamai ir nuoširdžiai tokius atsakingus darbus atlikti visomis prasmėmis neapsaugoti ir, tikėtina, pervargę darbuotojai? O juk minėtas Gedimino kalno tvarkybos atvejas – tai tik šešėlinės veiklos  problemų ledkalnio viršūnė“, - nuogąstauja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkas Juozas Neverauskas.

J. Neverausko įsitikinimu, privaloma darbo laiko apskaita statybvietėse padėtų spręsti minėtas problemas ir ženkliai sumažintų nelegalaus darbo atvejus, užtikrintų tinkamas darbo sąlygas, nes visos statybvietės privalėtų vykdyti darbo laiko apskaitą, kuri leistų suskaičiuoti tiek dirbančius rangoje, tiek subrangoje. Tokiu būdu darbuotojams būtų užtikrinama skaidrus ir sąžiningas atyginimas, socialinės garantijos, tinkamai pasirūpinama jų sauga ir sveikata, o valstybei – laiku mokami mokesčiai ir papildomos pajamos į biudžetą.

Pranašu savoje šalyje (ne)būsi?

Po ilgų diskusijų, Vyriausybė vis gi pagaliau suprato, kad yra svarbu spręsti nelegalaus darbo statybose probemą privalomos Statybininko kortelės būdu, todėl šiuo metu Seime yra siūlomi du įstatymo projektai dėl minėtos kortlelės – Vyriausybės dėl SID kodo ir Seimo narių dėl STATREG.

Vyriausybės įstatymo projektas numato kiekvienam statybininkui statybvietėse suteikti identifikavimo kodą, kuris parodytų asmens darbovietę. Remiantis skaičiavimais, vien tokios informacinės sistemos sukūrimas valstybei kainuos mažiausiai 0,5 mln. Eur pradiniame etape, o dar papildomai 200 tūkst. Eur biudžeto lėšų kasmet pareikalaus jos palaikymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės siūlymas turi didelę spragą: SID kodas suteiktų galimybę sudaryti darbo sutartis, tačiau neapskaityti darbo laiko. Tai reiškia, kad įsivyrautų tendencija dalį darbo užmokesčio mokėti legaliai, o dalį – sutaupyti, taip darbuotojams nemokant sąžiningo atlygio. LPPSF pirmininko įsitikinimu, tokia sistema valstybei kainuotų daug, tačiau esminės – nelegalaus darbo – problemos, vis tiek  neišspręstų.

O štai Seimo narių įstatymo projektas dėl darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistemos STATREG privalomo įvedimo įpareigotų statybvietėse dirbantiems statybininkams turėti Statybininko korteles, kuriose būtų kaupiama visa reikalinga informacija apie darbuotoją: darbovietė, darbo laiko apskaita, turimos kompetencijos ir naudojami įrankiai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) šią sistemą įdiegė dar 2018 metais, ir ji šiandien sėkmingai veikia savanoriškumo principu.

„Mes, profesinės sąjungos, STATREG kortelę matome kaip šiuo metu geriausią ir racionaliausią sprendimą siekiant sumažinti nelegalaus darbo mastą statybos sektoriuje. Ji per metus leistų papildyti šalies biudžetą apie 200 mln. Eur. Šias pajamas galima būtų skirti tokioms jautrioms sritims, kaip sveikatos apsauga, švietimas, kt.“, - pažymi J. Neverauskas.

„Lietuvos statybininkų asociacijos sukurta ir statybvietėse veikianti STATREG sistema yra tinkamas socialinės atsakomybės pavyzdys, kurį jau perima ir kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Latvija. Taigi, valstybės institucijoms tereikėtų imti ir naudoti tai, kas jau šiandien puikiai veikia. O diegiant sistemą iš naujo būtų ne tik prarastas laikas, bet ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos, kuriami papildomi etatai valstybės sektoriuje“, - apibendrina darbuotojų atstovas.

 

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija