fbpx

Kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių reglamentavimas: ką svarbu žinoti

Paskelbta: 2020-04-14

Kolektyvinės derybos ir darbuotojų dalyvavimas įmonių sprendimuose COVID-19 krizės akivaizdoje tampa dar svarbesnis. Todėl vertėtų apžvelgti tiek kolektyvinių derybų reglamentavimą, tiek jų eigą (Darbo kodekso 186-202 straipsniai). Dalinamės LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta informacija.

Kolektyvinių derybų šalys

Kolektyvinėse derybose savo nariams – darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos (DK 188 str. 1 d.), priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio:

  • Darbdavio lygmeniu – šiuo lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba, jeigu veikia kelios profesinės sąjungos, tai viena iš šių profesinių sąjungų, arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (DK 188 str. 2 d.), arba jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą (DK 188 str. 3 d.).
  • Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 4 d.). Šakos profesinių sąjungų organizaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
  • Teritoriniu lygmeniu – toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 3 d.). Teritorinę profesinių sąjungų organizacijų turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
  • Nacionaliniu (tarpšakiniu) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 2 d.). Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos (DK 179 str. 4 d.).

Darbdavių pusei atstovauja darbdavys ar jų organizacija, priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio (DK 180 str., 181 str. 1 d., 192 str.). Taip pat numatyti atskiri darbdavius atstovaujantys subjektai viešajame sektoriuje kolektyvinėse derybose (DK 181 str. 2, 3, 4 d.; DK 194 str. 1, 2 d.)

Prisistatymas kolektyvinėms deryboms

Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių pusė turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas (DK 187 str.). Siekiant pradėti kolektyvines derybas yra reikalingas prisistatymas raštu kitai pusei (DK 188 str. 4d.), kuriame:

  • Aiškiai suformuluojami reikalavimai ir pasiūlymai, kuriuos šalis nori įtraukti į kolektyvinę sutartį.
  • Nurodomi į kolektyvines derybas deleguojami atstovai.

Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per 14 dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą inicijuojančiai kolektyvines derybas pusei, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose (DK 188 str. 5 d.).

Kolektyvinių derybų pradžia

Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose. Derybų pradžia laikoma kita diena, kai inicijavusi kolektyvines derybas šalis gavo antros šalies atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos (DK 188 str. 6 d.).

Pirmas kolektyvinių derybų posėdis yra skirtas susitarti dėl kolektyvinių derybų eigos (pvz., kolektyvinių derybų trukmės, tvarkos, būtinos informacijos surinkimo ir pan.) (DK 188 str. 7 d.).

Kolektyvinės sutarties registracija ir viešas paskelbimas

Tokia registracija atliekama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka. Ją galima rasti čia.

Pasirašytą kolektyvinę sutartį pateikti užregistruoti per 20 dienų nuo jos pasirašymo turi profesinė sąjunga, jeigu ji to nepadaro – tokią teisę turi darbdavys (DK 195 str. 5 d.).

Kolektyvinės sutarties nutraukimas

Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Kolektyvinė sutartis nutraukiama (DK 200 str.):

  • Kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.
  • Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.
  • Draudžiama nutraukti anksčiau negu po 6 mėnesių nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.

Ginčai dėl kolektyvinių sutarčių vykdymo

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kuris pagal kolektyvinio darbo ginčo objektą gali būti:

  • Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, t. y. dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (DK 213 str. 4 d.).
  • Kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso, t. y. kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo (DK 213 str. 5 d.).

Ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymą ar netinkamą taikymą į jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams, sprendžiami darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka (DK 202 str.).

Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 str. 3 d.).

 

Parengta pagal socmin.lrv.lt informaciją