fbpx

Nedeklaruoto darbo prevencijai – kampanija #EU4FairWork

Paskelbta: 2020-06-02

Nuotrauka: epthinktank.eu

Kas yra nedeklaruotas darbas?

Nors oficialios nedeklaruojamo darbo apibrėžties nėra, Europos Sąjungoje juo laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės institucijoms.
Išskiriamos šios nedeklaruoto darbo kategorijos:

- nedeklaruotas darbas vykdant oficialią verslo veiklą, kai darbas visiškai nedeklaruojamas arba deklaruojamas iš dalies, dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o kitą dalį – grynaisiais, nevykdant visų socialinio draudimo ir mokestinių prievolių;
- nedeklaruotas savarankiškas darbas, kai asmuo vykto individualią veiklą neįregistravęs jos įstatymų nustatyta tvarka;
- paslaugų teikimas kaimynams, šeimos nariams, draugams arba pažįstamiems (pvz., remonto, valymo darbai, vaikų arba vyresnio amžiaus žmonių priežiūra), panėšėjantis į savitarpio pagalbą.

Nedeklaruotas darbas Lietuvoje

VDI 2019 m. nustatė beveik 2,5 tūkst. asmenų, dirbusių nedeklaruotą darbą, tai yra, pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą. 2018 m. tokių asmenų nustatyta beveik 1,5 tūkst.
Iš visų 2019 m. VDI nustatytų neteisėtai dirbusių asmenų, daugiau nei 1,5 tūkst. sudarė fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą.
Darbdaviai, siekdami išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių, dažnai moka minimalų arba mažesnį darbo užmokestį, nežymi viso dirbto darbo laiko, neapskaito viršvalandinio ir naktinio darbo, darbą organizuoja poilsio dienomis ir pan., tai yra, nelegalų darbą keičia įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis.
Asmenys imasi nelegalaus darbo arba neregistruotos veiklos dėl mažo darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų. Kita priežastis – didelė mokesčių našta, kuri turi įtakos darbdavių ir darbuotojų norui nemokėti valstybei mokesčių bei taikyti neteisėtus darbo santykius. Dar viena priežastis – nepasitenkinimas valstybės teikiamomis paslaugomis: nematydami viešųjų paslaugų naudos, žmonės linkę manyti, kad gali nemokėti mokesčių. Taip pat svarbus ir žmonių požiūris į nedeklaruotą darbą, neįvertinami teisėto darbo privalumai ir atskiram individui, ir visuomenei.
Dalis įmonių atstovų ir privačių asmenų yra linkę susitarti su darbuotojais dėl tam tikrų darbų atlikimo nesumokant mokesčių ir sutaupant jiems sumokėti reikalingas lėšas, dalį darbo užmokesčio sumokant „vokelyje“. Tokiais atvejais nelegalaus arba nedeklaruoto darbo faktai paaiškėja tik kilus konfliktui tarp darbdavio ir darbuotojo.
Dažnai žmonės pasirenka slėpti tikrąjį uždarbį idant galėtų pretenduoti į socialines išmokas ir jų neprarasti.
Piktnaudžiavimo nedeklaruotu darbu rizika didėja augant darbuotojų iš užsienio skaičiui. Šiems darbuotojams dėl jų situacijos (nemoka kalbos, nežino įstatymų) darbdavys gali mokėti mažesnį darbo užmokestį negu Lietuvos darbuotojams, mokėti darbo užmokestį „vokeliuose“, skirti dirbti neapmokamus viršvalandžius.

Nedeklaruoto darbo pasekmės

Žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė.
Nedeklaruotas darbas neužtikrina darbuotojui nei finansinio, nei socialinio saugumo. Nesant oficialaus susitarimo, darbuotojui gali būti per mažai atlyginta už darbą arba iš vis nesumokėtas joks atlyginimas. Susirgus, susižalojus darbe ar netekus darbo,  toks darbuotojas negalės pretenduoti į socialinio draudimo išmokas, o išėjus į pensiją jo lauks mažesnė senatvės pensija. Be to, jis rizikuoja įkliūti už nusižengimą įstatymams.
Nedeklaruotas darbas griauną sąžiningą verslo konkurenciją. Įmonės, kurios naudojasi nedeklaruoto darbo jėga, įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones per pigesnes darbo sąnaudas ir kenkia kitoms įmonėms, legaliai veikiančioms tame pačiame sektoriuje. Pastarosios netenka galimybių didinti atlyginimų savo darbuotojams, gerinti jų darbo sąlygų, suteikti papildomų socialinių naudų.
Nedeklaruotas darbas įmonei kelia įvairią riziką, pvz., darbo kokybei, įmonės reputacijai.
Nedeklaruotas darbas turi įtakos valstybės finansų stabilumui. Mokesčių bei socialinės apsaugos institucijos surenka mažiau mokesčių, todėl valstybė negali užtikrinti socialinio saugumo savo piliečiams, finansuoti viešųjų paslaugų, kurios reikalingos visiems šalies gyventojams.

ES informacinė kampanija #EU4FairWork

Nedeklaruotas darbas nepaiso valstybių sienų. Europos Sąjunga kartu su savo valstybėmis narėmis inicijavo bendrą informacinę kampaniją #EU4FairWork, skirtą skleisti informaciją apie priežastis, kodėl deklaruotas darbas yra naudingas visiems, bei veiksmus, kurių imamasi kovojant su nedeklaruotu darbu.
Šios kampanijos tikslas – suteikti darbuotojams ir darbdaviams galimybę suvokti deklaruoto darbo teikiamą naudą, pabrėžiant ilgalaikės perspektyvos privalumus prieš trumpalaikę finansinę naudą. Didžiausią dėmesį skiriant deklaruoto darbo pranašumams, kampanijai iškelti šie uždaviniai:
- didinti darbuotojų informuotumą apie jų teises ir apsaugą bei galimybes pranešti apie nedeklaruotą darbą ir pereiti prie deklaruoto darbo;
- informuoti įmones apie naudą ir jų įsipareigojimus deklaruoti darbuotojų darbą;
- skatinti politikus veikti šioje srityje, dedant daugiau pastangų kovoti su nedeklaruotu darbu.
Pagrindinis kampanijos akcentas – visos Europos veiksmų savaitė, kurios metu bus organizuojami nacionaliniai renginiai, įvairios veiklos, nukreiptos kovai su nedeklaruotu darbu.
Nedeklaruotas darbas yra nuolatinis iššūkis, turintis neigiamos įtakos darbuotojams, įmonėms ir vyriausybėms visoje Europoje. 2019 m. „Eurobarometro“ tyrimas apie nedeklaruotą darbą ES šalyse.

Kodėl deklaruoti darbą naudinga?

Darbdaviui
- Rūpinkitės savo darbuotojais – jie rūpinasi jūsų klientais.
- Motyvuokite darbuotojus, užtikrindami jų darbo teises bei saugą darbe.
- Pritraukite talentingiausius darbuotojus, turėdami teisinę ir etišką įmonės kultūrą.
- Gerinkite savo reputaciją – tai naudinga jūsų įmonei, darbuotojams ir partneriams.
- Deklaruokite visą darbą bei didinkite pasitikėjimą savo prekės ženklu.

Darbuotojui
- Įsitikinkite, kad jūsų darbas deklaruotas – neprarasite pensijos, atostogų, nedarbingumo išmokų.
- Deklaruokite savo darbą ir pajamas – būkite ramus dėl ateities.
- Visi darbai yra svarbūs. kiekvienas darbuotojas nusipelno teisingo atlyginimo ir darbo sąlygų.
- Deklaruoto darbo nauda yra daug didesnė nei trumpalaikė finansinė nauda.
- Žinokite, kaip išvengti nedeklaruoto darbo.

Kaip Europos Sąjunga kovoja su nedeklaruotu darbu?

Atsakomybė už kovą su nedeklaruojamu darbu tenka valstybėms narėms. Bet kartu tai yra svarbus Europos užimtumo strategijos politikos tikslas, prisidedant prie teisingesnės Europos darbo rinkos ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo.
Kadangi nedeklaruotas darbas nepaiso valstybių sienų, 2016 m. įsteigta Europos kovos su nedeklaruotu darbu platforma. Jos tikslas – sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą. Platformos darbas aprėpia įvairius nedeklaruoto darbo aspektus, kurie yra susiję su darbo teise, sveikata ir sauga, socialine apsauga ir apmokestinimu.
Suburdama atitinkamas valdžios institucijas, socialinius partnerius, ekspertus, susijusius su kova su nedeklaruojamu darbu, analizuoja kovos su nedeklaruojamu darbu priemones ir ieško būdu, kaip veiksmingai spręsti šią problemą. Platforma padeda ES šalims geriau kovoti su nedeklaruoto įvairių formų darbu, teikti savitarpio pagalbą, vykdyti bendrus patikrinimus, keistis informacija ir gerąja patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, didinti informuotumą apie klausimus, susijusius su nedeklaruotu darbu.
2019 m. įsteigta Europos darbo tarnyba, kuri taip pat aktyviai įsitraukia į kovą su nedeklaruotu darbu, o taip pat skatina darbdavių ir darbuotojų informuotumą apie ES laisvo judėjimo nuostatas, geresnį jų įgyvendinimą, valdžios institucijų vykdomą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir stebėseną.
Europos Komisija kartu su Europos kovos su nedeklaruotu darbu platforma ir Europos darbo tarnyba pradėjo pirmąją deklaruoto darbo kampaniją Europoje.

Šatinis: vdi.lt