fbpx

Ką darbuotojai gali susitarti dėl nuotolinio darbo: teisininkės komentaras

Paskelbta: 2021-02-11

Foto: diena.lt

Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl nuotolinio darbo. Jose nuomonės tiek tarp darbdavių, tiek ir tarp pačių darbuotojų dėl tokio darbo pobūdžio išsiskiria. Dalis mano, kad darbas iš namų – tai tam tikra privilegija, o kitiems jis tampa iššūkiu. Vieniems atrodo, kad darbdavys turi apmokėti susidariusias papildomas nuotolinio darbo išlaidas ir pasirūpinti darbo vietos saugumu, o kiti įsitikinę, jog  darbuotojai dirbdami per nuotolį galimai ir sutaupo, pavyzdžiui laiko ar kuro sąnaudų.

Tačiau kaip nuotolinis darbas reglamentuojamas Darbo kodekse?

Dėl nuotolinio darbo trukmės šalys turi susitarti   

Darbo kodeksas (DK) numato, jog dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 str.). Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika ir kt.

Darbo nuotoliniu būdu sąlygas aptarus nuotolinio darbo tvarkoje nėra būtina su kiekvienu darbuotoju sudaryti susitarimus dėl nuolatinio darbo. Atskirus susitarimus su darbuotojais rekomenduojama sudaryti tik tuo atveju, jei sąlygos, kuriomis konkretus darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, skiriasi nuo įprastinių nuotolinio darbo sąlygų.

Darbuotojas nuotoliniu būdu gali dirbti tiek nuolat, tiek kelis kartus per savaitę, tiek keletą valandų per dieną ar savaitę, priklausomai nuo darbo sutarties šalių susitarimo. Nesant galimybės visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu, galėtų būti susitariama dėl tam tikrų funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.

Siekiant tinkamai vykdyti darbo organizavimą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje darbo sutarties šalys gali nusistatyti konkretų darbuotojo darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu laiką, pavyzdžiui, kuriomis darbo dienos valandomis darbuotojas vykdys savo darbo funkcijas nuotoliniu būdu, o kuriomis –  nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje.

Skiriant dirbti nuotoliniu būdu raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Nuotolinio darbo apmokėjimas ir išlaidų kompensavimas

Dirbant nuotoliniu būdu darbuotojui mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.

Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

Išlaidos gali būti kompensuojamos dviem būdais: kompensuojamos išlaidos pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, arba sutartas priedas prie atlyginimo. Skirtumas tarp jų yra skirtingas apmokestinimas mokesčiais: pirmuoju atveju mokesčių mokėti nereikės, antruoju atveju tai bus darbo užmokesčio dalis t. y. atsiranda prievolė susimokėti mokesčius. Taip pat kompensuojant patirtas išlaidas gali būti didesni nepatogumai renkant išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitas ar mokėjimo dokumentus, ar apskaičiuojant kokią dalį sąskaitos sumos reikia kompensuoti ir pan.

Darbo vietos saugumu turi pasirūpinti darbdavys

Pažymėtina, kad darbdavys turi užtikrinti bei aprūpinti darbuotojus saugiomis bei darbui tinkamomis priemonėmis.

Pastebėta, kad, populiarėjant nuotoliniam darbui, suaktyvėjo ir kibernetinės atakos. Todėl darbdavio vidaus dokumentuose turėtų būti nustatyti reikalavimai bei instrukcijos darbo funkcijų nuotoliniu būdu vykdymo saugumui, be to, darbdavys turėtų užtikrinti prieigą prie vidinių sistemų, naudojant saugaus prisijungimo sprendimus.

Šioms priemonėmis didelį dėmesį turėti skirti darbdaviai, kurių darbuotojai darbo funkcijas vykdo nuotoliniu būdu ir jungiasi prie sistemų naudodamiesi užsienio valstybių, ypatingai trečiųjų šalių interneto tiekėjų paslaugomis. Atsižvelgiant į skirtingą kibernetinio saugumo lygi užsienio valstybėse darbdaviams rekomenduojama pasirūpinti ir tinkamu duomenų šifravimu.

Papildomi susitarimai su darbdaviu įmanomi tik žinant pačių darbuotojų poreikius 

Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas tokiu būdu dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

Profesinės sąjungos kolektyvinėje sutartyje gali sudaryti susitarimus su darbdaviu dėl tam tikrų nuotolinio darbo niuansų, kurie nenumatyti  Darbo kodekse. Tačiau tam, kad konkretus darbuotojų poreikis būtų identifikuotas, reikalingas aktyvus jų įsitraukimas.

Pažymėtina, kad dėl kolektyvinės sutarties ir papildomų susitarimų joje gali derėtis tik profesinė sąjunga. Todėl kviečiame kilus iššūkiams darbe tiek dėl nuotolinio darbo pobūdžio, tiek dėl kitų priežasčių, kreiptis į savo įmonės profesinę sąjungą. Tokiu būdu darbuotojų atstovai sužinos apie Jūsų problemas ir poreikį jas spręsti.    

 Konsultaciją parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, teisininkė Dalia Jakutavičė