fbpx

J. Šukytė: tinkama jaunimo politika turi tapti vienu iš neatidėliotinų prioritetų

Paskelbta: 2021-02-18

Eurostat duomenimis, 1 iš 6 jaunų žmonių prarado darbą COVID-19 pandemijos laikotarpiu, o nedarbingumo lygis jaunimo tarpe išties šokiruojantis - net 17,8 % (2020 metų gruodžio mėn. duomenimis). Ar įmanoma sušvelninti krizės padarinius jaunimui, sumažinti bedarbystės apimtis, sukurti kokybiškas, jaunimui  patrauklias darbo vietas? Apie tai kalbėta vasario 15 dieną vykusioje aukšto lygio konferencijoje “Jaunimo atsigavimas: laikas kokybiškiems darbams”, kurią suorganizavo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) jaunimo tinklas.

Renginyje diskutuota apie pandemijos poveikį jaunimo užimtumui bei jaunimo rėmimo politikos planus ir galimas priemones. Įžvalgomis dalinosi tokie aukšto lygio pranešėjai, kaip Nicolas Shmit - Europos Komisijos komisaras, atsakingas už užimtumą bei socialines teises, Ana Mendez Condinho – Portugalijos darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė, Luca Visentini - ETUC generalinis sekretorius, kt.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos pramonės profesinių sąjunga federacijos (LPPSF) jaunimo sektoriaus pirmininkė Jolita Šukytė. Pasak jos, profesines sąjungas ypač neramina, jog kylant ekonomiškai aktyvaus jaunimo nedarbui, neišvengiamai sparčiai didėja ir vadinamųjų NEET‘s (niekur nedirbančių ir nesimokančių) jaunuolių kiekis. Situaciją apsukina ir tai, kad pandemija ypač paveikė nestandartinių įdarbinimo formų darbuotojus, pavyzdžiui, ne visą darbo dieną, laikiną darbą dirbančius, ar taip vadinamus sutartininkus, įdarbinamus pagal individualias sutartis.

„Jau dabar matome, kad šios COVID-19 krizės pasekmės yra skaudesnės ir didesnės, negu finansinės krizės, įvykusios kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Todėl būtina iš naujo ir atsakingai peržiūrėti jaunimo užimtumo planus ir priemones, efektyviai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus atsižvelgiant į jaunų žmonių perkvalifikavimo, įdarbinimo ir panašios socialinės paramos galimybes“, - įsitikinusi J. Šukytė ir priduria, kad, norint išvengti žmogiškojo kapitalo nutekėjimo, jaunimo rėmimo politika yra būtina ir neatidėliotina.

Europos Komisija pripažįsta, kad Europos jaunimas yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos, ir ragina valstybes nares jaunimo apsaugą įtraukti į socialinės apsaugos politikos gaires. „Visgi, iki šiol lieka neaišku, kiek iš 750 mlrd. EUR atsigavimo paketo lėšų bus investuota į jaunimą“, - atkreipia dėmesį J. Šukytė.

Konferencijoje pažymėta, jog jaunimo struktūros turi būti informuotos ir įtrauktos į Europos ir nacionalinių atkūrimo planų rengimo procesą. Juolab, kad EK atnaujintose rekomendacijose valstybių narių nacionaliniams atkūrimo ir atsparumo planams reikalaujama, kad jos vykdytų plačias konsultacijas su visuomene, įskaitant ir jaunimo organizacijas. Taip pat akcentuota, kad turi būti užtikrintas skaidrumas: jauni žmonės nusipelno žinoti, kaip vyriausybės atsižvelgia į jų poreikius ir kokiems tikslams skiria milijonines lėšas.

Europos sąjungos atkūrimo planas taps beprecedente viešųjų išteklių investicija, siekiant žymiai pagerinti Europos gerovę ir teisingumą. „Negalime praleisti šios galimybės. Ar Europos Komisija ir ES valstybės narės pasirengusios įsipareigoti realiems pokyčiams, parodys laikas“,- įsitikinusi LPPSF jaunimo atstovė.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija