fbpx

D. Jakutavičė: tik tardamiesi galime išvengti skaudžių nelaimių darbe

Paskelbta: 2021-04-28

Balandžio 28 dieną minimos dvi datos - Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos bei Tarptautinė žuvusiųjų ir sužalotųjų darbe diena.

Tai, kad darbuotojų sveikata ir sauga turi būti pripažinta pagrindine darbuotojų teise, 2019 m. deklaravo ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO). O TDO šimtmečio deklaracijoje pažymima, kad „saugi ir sveika darbo aplinka yra pagrindinė oraus darbo sąlyga“.

Deja, pasaulyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar su darbu susijusių ligų miršta daugiau nei 2,78 milijono žmonių. Tai sudaro daugiau nei 7600 mirčių per dieną, o tai reiškia po vieną skaudų praradimą kas 11 sekundžių!

Tačiau tikėtina, kad po pandemijos pamatysime dar didesnius liūdnos statistikos skaičius, nes  paskaičiuota, kad kas pusvalandį gyvybę praranda darbo vietoje COVID-19 susirgęs medicinos darbuotojas.

Neįkanojami moraliniai ir didžiuliai ekonominiai praradimai

Tuo metu LR Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad per 2020 m. buvo gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Nors Lietuvos skaičiai pasauliniame kontekste atrodo nedideli, tačiau Europoje pagal žūčių darbe skaičių esame pirmame penktuke.

„Turime suvokti, kad kiekvienas gyvybės užgesimas darbe reiškia tėčio, vyro, sūnaus ar brolio praradimą. Kaip, tarkime, turėtų jaustis dėl nesaugių darbo sąlygų žuvusio jauno darbuotojo dukra, ar jo žmona, kai sužino, kad jau nebeliko jų brangaus žmogaus, kuris, tikėtina, buvo ir šeimos maitintojas, išlaikytojas?“, - klausia Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Pasak jos, tokių praradimų neįmanoma  įkainoti ar kompensuoti. Todėl turime siekti nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams darbe.

„Jeigu liūdna statistika pati savaime neįtikina, tada kalbėkime ekonomikos kalba: paskaičiuota, jog ekonominė našta dėl netinkamos darbo saugos ir sveikatos praktikos kasmet sudaro 4 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto, t. y., 3,5 trilijono dolerių (apie 2,9 trilijonų eurų). Vadinasi, nuostolį patiria ne tik kiekviena įmonė, kurioje vyksta skaudūs atsitikimai darbe – tiek kalbant apie tiesioginį materialinį nuostolį, tiek žmogiškųjų išteklių praradimų prasme, tiek turint omenyje kritusį įmonės įvaizdį ir pasitikėjimą ja. Reikia pažymėti, kad dideli nuostoliai patiriami ir visos valstybės mastu“, -  atkreipia dėmesį D. Jakutavičė.

Saugesnės darbo sąlygos – tik per abipusį bendradarbiavimą

Deja, statistika liudija, kad daugelis darbuotojų ir darbdavių vis dar nežino, su kokia rizika susiduria ir kaip ją valdyti. VDI duomenimis, net 20 proc. visų žuvusiųjų darbe patys nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų. Visgi didžioji dalis skaudžių praradimų įvyko dėl to, kad nebuvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos, nesuteiktos reikiamos priemonės.  

Todėl akivaizdu, jog siekiant visiškai išvengti žūčių bei traumų darbo vietose reikalingos abipusės – tiek darbdavių, tiek darbuotojų – pastangos bei bendradarbiavimas. Visos suinteresuotos pusės  turi peržiūrėti, kaip įmonėje vyksta rizikos vertinimas, pašalinant ar sumažinant galimus pavojus darbo vietose.  

Anot LPPSF vadovės, šiame procese didelis vaidmuo tenka sklandžiam socialiniam dialogui įmonėje, t. y., konstruktyviems tarpusavio susitarimams tarp darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) ir darbdavio.

„Beje, dėl daugelio aspektų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Jose galima nustatyti tiek darbdavio, tiek darbuotojų pareigas ir teises darbų saugos srityje. Todėl stebina, kad dalis Lietuvos darbdavių vis dar vengia kolektyvinių susitarimų, ar neturi tam motyvacijos. Juk kolektyvinė sutartis – tai ne tik papildomos naudos darbuotojams, bet ir nauda pačiam darbdaviui“, - pažymi D. Jakutavičė.

Ji dalinasi neseniai atliktos apklausos rezultatais: 2020 metais visose įmonėse, kurių profesinės sąjungos priklauso Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijai, buvo išvengta ir žūčių, ir sunkių sužalojimų.

„Džiugu, nes tai reiškia, kad visų pirma buvo išvengta negrįžtamų skausmingų  praradimų. Antra, tai byloja, kad mūsų organizacijos įmonėms darbuotojų sauga ir sveikata yra prioritetas. Trečia – dauguma įmonių yra linkusios siekti dialogo su darbuotojais ir jų atstovais - beveik visose yra veikiančios kolektyvinės sutartys. Tad galima daryti išvadą, kad socialinis dialogas ženkliai prisidėjo prie darbuotojų gyvybių išsaugojimo, taip pat ir mūsų atstovaujamose statybų įmonėse“, - apibendrina LPPSF lyderė.