J. Šukytė: tinkama jaunimo politika turi tapti vienu iš neatidėliotinų prioritetų
Eurostat duomenimis, 1 iš 6 jaunų žmonių prarado darbą COVID-19 pandemijos laikotarpiu, o nedarbingumo lygis jaunimo tarpe išties šokiruojantis - net 17,8 % (2020 metų gruodžio mėn. duomenimis). Ar įmanoma sušvelninti krizės padarinius jaunimui, sumažinti bedarbystės apimtis, sukurti kokybiškas, jaunimui patrauklias darbo vietas? Apie tai kalbėta vasario 15 dieną vykusioje aukšto lygio konferencijoje “Jaunimo atsigavimas: laikas kokybiškiems darbams”, kurią suorganizavo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) jaunimo tinklas.
Susitikime su EPSU atstovais aptartos narystės augimo perspektyvos bei iššūkiai
Vasario 15 d. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) darbuotojos susitiko su Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) atstovais iš narių pritraukimo ir organizavimo komandos - Agnieszka Ghinararu, Artem Tidva ir Monica Avram.
Kalbėjome apie narystės pokyčius mūsų Federacijoje, pandemijos poveikį profesinių sąjungų veiklai, jaunimo sektoriaus perspektyvas, komunikaciją, narystės augimo galimybes, kt.
Kazachstano nepriklausomoms profesinėms sąjungoms vėl reikalingas palaikymas!
Kazachstane vėl iškilo grėsmė nepriklausomoms profesinėms sąjungoms. Šįkart naftos perdirbimo sektoriuje - Kuro ir energetikos pramonės darbuotojų profesinei sąjungai, kuriai priklauso daugiau kaip 4000 narių naftos, metalurgijos, energetikos ir kitose pramonės įmonėse.
Nordic IN posėdyje - apie pandemijos poveikį ir iššūkius profesinėms sąjungoms
Vasario 12 d., nuotolinėmis priemonėmis, įvyko Europos pramonės profesinės sąjungos (Industriall Europe) Šiaurės šalių regiono koordinacinės grupės (Nordic IN) posėdis. Jame Lietuvai bei trims Baltijos šalims atstovavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Posėdyje aptartas pandemijos poveikis profesinėms sąjungoms.
Ką darbuotojai gali susitarti dėl nuotolinio darbo: teisininkės komentaras
Foto: diena.lt
Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl nuotolinio darbo. Jose nuomonės tiek tarp darbdavių, tiek ir tarp pačių darbuotojų dėl tokio darbo pobūdžio išsiskiria. Dalis mano, kad darbas iš namų – tai tam tikra privilegija, o kitiems jis tampa iššūkiu. Vieniems atrodo, kad darbdavys turi apmokėti susidariusias papildomas nuotolinio darbo išlaidas ir pasirūpinti darbo vietos saugumu, o kiti įsitikinę, jog darbuotojai dirbdami per nuotolį galimai ir sutaupo, pavyzdžiui laiko ar kuro sąnaudų.
Tačiau kaip nuotolinis darbas reglamentuojamas Darbo kodekse?
